nemečioti

nẽmečioti, -ioja, -iojo, nemečióti, -iója, -iójo 1. žr. nemačioti: Nemečióji, nemečióji, pati nesižinai, ko reik Žvr. Ligonis nemečiója lyg mažas vaikas Jnk. Ko nemečióji?! Tokią sriubą juk ir karalius galėtų srėbti Žvr. 2. intr. Lkš būti viskuo nepatenkintam, nežinia ko norėti, ieškoti priekabių: Tai čia dabar ir nemečiósit! Jei pasakiau, kad dirbtumėt, tai ir dirbkit Snt. Ką tu čia nẽmečioji? Mrj. Ko tu dabar nẽmečiotum – jei darai ką, tai daryk Skr. Vakar buvau įsigėręs, tai šiandien tik nẽmečioju Alk.